Jautrūs dantys: priežastys, gydymas ir kada kreiptis į odontologą

Jautrūs dantys: priežastys, gydymas ir kada kreiptis į odontologą

Dantų sveikata ir odontologija

Jautrūs dantys įprastus dalykus – šaltą vandenį, karštą arbatą, ledus, saldumynus, dantų valymą ar net šalto oro įkvėpimą – gali paversti aštriu ir nemaloniu skausmu. Vieniems tai trumpas, retkarčiais pasikartojantis dilgtelėjimas. Kitiems dantų jautrumas tampa kasdiene problema, dėl kurios tenka keisti mitybą, valymo įpročius ar net vengti šypsotis.

Dantų jautrumas yra dažnas, tačiau jo nereikėtų ignoruoti. Kartais jis atsiranda dėl atviro dentino, nudilusio emalio ar atsitraukusių dantenų ir gali būti sumažintas tinkama dantų pasta bei odontologo patarimais. Tačiau jautrumas taip pat gali būti dantų ėduonies, įskilusio danties, dantenų ligos, pralaidžios plombos ar infekcijos požymis. Svarbiausia suprasti, ar tai laikinas sudirginimas, ankstyvo pažeidimo ženklas, ar signalas, kad dantį reikia gydyti.

Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip jaučiasi dantų jautrumas, kodėl jis atsiranda, ką galima daryti namuose, kokį gydymą gali pasiūlyti odontologas ir kada jautrumas reikalauja skubaus dėmesio.

Kas yra jautrūs dantys?

Jautrūs dantys dažniausiai sukelia trumpą, aštrų skausmą arba dilgčiojimą reaguojant į tam tikrą dirgiklį. Tai gali būti šaltis, karštis, saldumas, rūgštumas, dantų valymas šepetėliu, tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliais, burnos skalavimo skystis, profesionalus dantų valymas arba šaltas oras. Skausmas dažnai trunka kelias sekundes, nors kai kuriems žmonėms po jo dar kurį laiką lieka maudimas.

Klasikinė dantų jautrumo forma vadinama dentino padidėjusiu jautrumu. Ji atsiranda tada, kai atsidengia dentinas – sluoksnis po emaliu. Dentine yra mažyčių kanalėlių, vedančių link danties nervo. Kai dentinas atviras, šaltis, saldumas ar kiti dirgikliai lengviau sudirgina nervą ir sukelia staigų skausmo pojūtį.

Vis dėlto ne kiekvienas jautrumas yra paprastas dentino jautrumas. Dantų ėduonis, įskilęs dantis, uždegiminis nervo pažeidimas, dantenų infekcija ar pūlinys taip pat gali sukelti jautrumą. Todėl naują, stiprų, vienoje pusėje ar viename dantyje atsiradusį arba nepraeinantį jautrumą turėtų įvertinti odontologas.

Kaip jaučiasi dantų jautrumas?

Žmonės dantų jautrumą apibūdina skirtingai. Vieniems jis primena elektros smūgį, kitiems – aštrų dūrį, šalto skausmo bangą, badymą ar staigų nervo skausmą. Jautrumas gali apimti vieną dantį, kelis dantis arba visą vieną burnos pusę.

Dažniausi dirgikliai:

  • šalti gėrimai ar ledas;
  • karšta arbata, kava ar sriuba;
  • ledai ar šalti desertai;
  • saldūs produktai, pavyzdžiui, šokoladas, sausainiai ar saldainiai;
  • rūgštūs maisto produktai ir gėrimai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, actas, gazuoti gėrimai ar vaisių sultys;
  • dantų valymas ties dantenų linija;
  • tarpdančių valymas;
  • dantų balinimo priemonės;
  • šalto oro įkvėpimas;
  • akmenų šalinimas ar profesionali burnos higiena.

Jautrumo pobūdis yra svarbus. Trumpas kelių dantų jautrumas geriant šaltą gėrimą gali rodyti atvirą dentiną ar emalio nusidėvėjimą. Jautrumas viename dantyje, ypač jei jis naujas ar stiprėja, gali reikšti ėduonį, įskilimą, plombos problemą arba danties nervo uždegimą.

Kodėl dantys tampa jautrūs?

Dantis virš dantenų linijos saugo emalis, o šaknies paviršių po dantenomis – cementas. Emalis yra kietas ir neturi nervų. Dentinas yra minkštesnis ir jautresnis. Kai emalis nusidėvi, dantenos atsitraukia arba danties paviršius pažeidžiamas, dentinas gali atsidengti.

Atsidengus dentinui temperatūros pokyčiai, oro judėjimas ir kai kurie maisto produktai gali pasiekti dentino kanalėlius ir sudirginti nervą. Todėl jautrumas dažnai jaučiamas ties dantenų linija, ant nudilusių dantų kraštų, įskilimų, ėduonies pažeistų vietų ar atvirų šaknų.

Dažniausios jautrių dantų priežastys

Dantenų atsitraukimas

Dantenų atsitraukimas įvyksta tada, kai dantenų linija pasislenka žemyn arba atsitraukia nuo danties, atidengdama šaknies paviršių. Dantų šaknys yra jautresnės nei emaliu padengtos vainikinės dalys, nes jos nėra taip gerai apsaugotos. Dantenų atsitraukimą gali lemti dantenų ligos, per stiprus valymas, dantų padėtis, griežimas dantimis, amžius, rūkymas ar ankstesnis odontologinis gydymas.

Jei dantys atrodo ilgesni nei anksčiau arba jautrumas stipriausias ties dantenų linija, gali būti, kad viena priežasčių yra dantenų atsitraukimas. Atsitraukusios dantenos taip pat gali būti susijusios su dantenų ligomis, ypač jei dantenos kraujuoja, yra blogas burnos kvapas ar dantys pradeda klibėti.

Emalio nusidėvėjimas ir rūgščių erozija

Emalis gali palaipsniui dėvėtis arba tirpti. Rūgščių erozija atsiranda tada, kai rūgštys suminkština emalio paviršių. Dažni rūgščių šaltiniai yra gazuoti gėrimai, vaisių sultys, glotnučiai, citrusiniai vaisiai, acto turintys produktai, sportiniai ir energiniai gėrimai, refliuksas ir dažnas vėmimas.

Dėl rūgščių erozijos dantys gali atrodyti plonesni, lygesni, blizgesni, gelsvesni ar permatomesni ties kraštais. Jie taip pat gali tapti jautresni. Valymas iškart po rūgštaus maisto ar gėrimų gali pabloginti nusidėvėjimą, nes emalis tuo metu būna laikinai suminkštėjęs.

Jei dantys jautrūs, verta riboti stipriai rūgščius produktus ir po rūgštaus maisto ar gėrimų palaukti maždaug valandą prieš valant dantis. Per tą laiką seilės padeda neutralizuoti rūgštis ir emalis vėl sustiprėja.

Per stiprus dantų valymas

Per stiprus valymas gali pažeisti dantenų liniją, prisidėti prie dantenų atsitraukimo ir emalio nusidėvėjimo. Tai kartais vadinama dantų šepetėlio sukelta abrazija. Žmonės dažnai spaudžia stipriau norėdami „geriau išvalyti“, tačiau šveitimas jėga nėra tas pats, kas veiksmingas apnašų pašalinimas.

Dažniausiai geriau naudoti minkštą arba vidutinio kietumo dantų šepetėlį, valyti švelniais judesiais ir ypatingą dėmesį skirti dantenų linijai. Jei naudojate elektrinį šepetėlį, leiskite jam atlikti darbą ir nespauskite per stipriai. Gali padėti šepetėlis su spaudimo jutikliu.

Dantų ėduonis

Ėduonis gali sukelti danties jautrumą, ypač saldžiam, šaltam ar karštam maistui. Ankstyvas ėduonis gali neskaudėti, tačiau jam pasiekus dentiną jautrumas tampa labiau tikėtinas. Jei pažeidimas pasiekia nervą, skausmas gali tapti savaiminis, užsitęsęs ar stiprus.

Požymiai, kad jautrumą gali sukelti ėduonis: matoma tamsi dėmė ar skylutė, maisto užstrigimas, šiurkštus kraštas, blogas skonis burnoje, vienas konkretus jautrus dantis, skausmas nuo saldaus maisto arba skausmas, kuris užsitęsia po karštų ar šaltų gėrimų.

Įskilęs dantis

Įskilęs dantis gali sukelti aštrų jautrumą, ypač kandant, kramtant ar atleidžiant sukandimą. Įskilimas gali būti per mažas, kad jį matytumėte veidrodyje. Kai kurie įtrūkimai spaudimo metu šiek tiek prasiveria ir sudirgina danties viduje esantį nervą.

Įspėjamieji požymiai: skausmas kandant vienu dantimi, jautrumas, kuris atsiranda ir praeina, skausmas nuo šaltų gėrimų ar diskomfortas pakramčius kietesnį maistą. Įskilusį dantį turėtų įvertinti odontologas, nes įtrūkimai gali didėti ir galiausiai sukelti infekciją ar danties netekimą.

Nusidėvėjusios, pralaidžios ar lūžusios plombos

Senos plombos gali dėvėtis, skilti ar tapti nesandarios kraštuose. Tokiu atveju gali atsidengti dentinas arba po plomba gali vystytis ėduonis. Galite jausti jautrumą, maisto užstrigimą, šiurkštų kraštą ar skausmą kramtant.

Dantų griežimas arba stiprus sukandimas

Dantų griežimas ir stiprus sukandimas gali nudėvėti emalį, sukelti mažus įtrūkimus, apkrauti plombas ir lemti dantų maudimą ar jautrumą. Daugelis žmonių griežia dantimis naktį to nepastebėdami. Rytinis žandikaulio maudimas, galvos skausmai, nudilę dantų kraštai, traškantys žandikaulio sąnariai ir kelių dantų jautrumas gali būti užuominos.

Jei griežimas prisideda prie jautrumo ar dantų nusidėvėjimo, odontologas gali rekomenduoti individualiai pagamintą naktinę kapą.

Dantenų ligos

Dantenų ligos gali sukelti dantenų atsitraukimą, atviras šaknis, kraujuojančias dantenas, blogą burnos kvapą ir dantų paslankumą. Dėl dantenų ligų atsiradęs jautrumas dažnai jaučiamas ties dantenų linija arba tuose dantyse, kur dantenos atsitraukusios. Pažengus ligai aplink dantis gali formuotis kišenės ir vystytis infekcija.

Neseniai atliktas odontologinis gydymas

Dantys laikinai gali būti jautrūs po plombavimo, vainikėlių uždėjimo, balinimo, akmenų šalinimo, giluminio valymo ar kitų odontologinių procedūrų. Lengvas jautrumas po gydymo dažnai praeina, tačiau stiprėjantis skausmas, kelias savaites trunkantis jautrumas, skausmas kandant, tinimas, karščiavimas ar blogas skonis burnoje turėtų būti patikrinti.

Dantų balinimas

Dantų balinimo priemonės gali sukelti laikiną jautrumą. Dažniausiai jis būna trumpalaikis, tačiau gali būti ryškesnis, jei jau yra dantenų atsitraukimas, įskilimų, ėduonies, emalio nusidėvėjimo ar atviro dentino. Balinimą geriausia atlikti pasitarus su odontologu, ypač jei dantys jau jautrūs.

Burnos sausumas

Burnos sausumas sumažina natūralią seilių suteikiamą dantų apsaugą. Seilės padeda neutralizuoti rūgštis ir pašalinti maisto likučius. Burnos sausumas gali didinti ėduonies, dantenų problemų ir jautrumo riziką. Jį gali sukelti dehidratacija, kvėpavimas per burną, rūkymas, alkoholis, kai kurios ligos ir daugelis vaistų.

Jautrūs dantys ar danties skausmas: kaip atskirti?

Jautrumas paprastai atsiranda dėl konkretaus dirgiklio ir būna trumpas. Danties skausmas gali prasidėti savaime, būti pulsuojantis, užsitęsęs ar stiprus. Tačiau šios būklės gali persidengti. Dantis, kuris iš pradžių tik jautrus, vėliau gali pradėti skaudėti, jei progresuoja ėduonis, įskilimas ar nervo uždegimas.

Simptomų pobūdis Labiau būdinga paprastam jautrumui Labiau kelia nerimą
Šalti gėrimai Aštrus skausmas, trunkantis kelias sekundes Skausmas, kuris užsitęsia ar pulsuoja po dirgiklio
Karšti gėrimai Lengvas trumpas diskomfortas Užsitęsęs skausmas nuo karščio ar naktinis skausmas
Saldus maistas Bendras trumpas jautrumas Aštrus skausmas viename dantyje, galimas ėduonis
Kandimas Paprastai nėra pagrindinis dirgiklis Skausmas kandant ar atleidžiant sukandimą gali rodyti įskilimą, plombos problemą ar pūlinį
Tinimas ar pūliai Nebūdinga Gali rodyti infekciją ar pūlinį
Dantų skaičius Dažniau keli dantys ar sritys Vienas konkretus dantis, ypač jei jautrumas staigus ar stiprėja

Į odontologą verta kreiptis, jei jautrumas stiprus, tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, apima tik vieną dantį arba atsirado staiga. Tai gali būti ėduonies, įskilusio danties, dantenų problemų ar infekcijos požymis.

Ką galite padaryti namuose?

Namų priežiūra gali padėti daugeliu jautrumo atvejų, ypač kai priežastis yra atviras dentinas ar lengvas emalio nusidėvėjimas. Tačiau ji neturėtų atidėti odontologo konsultacijos, jei simptomai yra stiprūs, staigūs, vienpusiai, nuolatiniai arba susiję su tinimu ar danties skausmu.

Naudokite dantų pastą jautriems dantims

Jautriems dantims skirta pasta gali padėti užblokuoti smulkius dentino kanalėlius arba sumažinti nervo reakciją. Dažniausiai ją reikia naudoti nuosekliai kelias savaites. Valykite dantis du kartus per dieną ir po valymo stipriai neskalaukite burnos vandeniu.

Taip pat galite nedidelį kiekį jautriems dantims skirtos pastos prieš miegą užtepti tiesiai ant jautrios vietos. Jos nenuplaukite. Tai padeda veikliosioms medžiagoms ilgiau išlikti ant danties paviršiaus.

Naudokite dantų pastą su fluoridu

Fluoridas padeda stiprinti emalį ir mažinti ėduonies riziką. Dantis rekomenduojama valyti bent du kartus per dieną fluorido turinčia pasta. Po valymo geriau išspjauti pastos perteklių, bet burnos stipriai neskalauti vandeniu, kad fluoridas ilgiau veiktų dantų paviršių.

Valykite švelniai, ne agresyviai

Naudokite minkštą arba vidutinio kietumo šepetėlį ir nešveiskite per stipriai. Jei šepetėlio šereliai greitai išsiskleidžia, greičiausiai spaudžiate per stipriai. Valykite mažais, kontroliuojamais judesiais ties dantenų linija. Jei naudojate elektrinį šepetėlį, laikykite jį lengvai ir lėtai judėkite nuo danties prie danties.

Atsargiai valykite tarpdančius

Tarpdančių siūlas ar tarpdančių šepetėliai yra svarbūs, ypač jei jautrumas susijęs su dantenų uždegimu ar maisto užstrigimu. Jei valant tarpdančius kraujuoja dantenos, tai gali rodyti dantenų uždegimą. Nenutraukite priežiūros iš karto, bet valykite švelniai ir kreipkitės į odontologą, jei kraujavimas tęsiasi.

Mažinkite rūgščių maisto produktų ir gėrimų poveikį

Dažnas rūgščių gėrimų vartojimas gali skatinti emalio eroziją ir jautrumą. Gazuoti gėrimai, vaisių sultys, glotnučiai, sportiniai ir energiniai gėrimai bei citrusiniai gėrimai gali būti rūgštūs. Stenkitės juos vartoti rečiau, negurkšnokite ilgą laiką ir po jų išgerkite vandens.

Nevalykite dantų iškart po rūgštaus maisto ar gėrimų. Palaukite apie valandą, kad seilės neutralizuotų rūgštis ir emalis vėl sutvirtėtų.

Venkite dažno cukraus vartojimo

Cukrus didina ėduonies riziką, o ėduonis gali sukelti jautrumą. Svarbus ne tik cukraus kiekis, bet ir vartojimo dažnis. Dažnas užkandžiavimas ar saldžių gėrimų gurkšnojimas nuolat palaiko rūgščią aplinką burnoje.

Nepiktnaudžiaukite balinimo priemonėmis

Jei balinimo priemonės sukelia jautrumą, jų vartojimą nutraukite ir pasitarkite su odontologu. Balinimas neturėtų būti naudojamas kaip būdas užmaskuoti odontologines problemas, o esant atviram dentinui ar įskilimams jis gali sustiprinti diskomfortą.

Pasidomėkite dantų griežimu, jei ryte skauda žandikaulį

Jei įtariate, kad griežiate ar stipriai sukandate dantis, paminėkite tai odontologui. Individuali naktinė kapa gali apsaugoti dantis nuo tolesnio dėvėjimosi ir sumažinti jautrumą, susijusį su dantų apkrova.

Kada dėl jautrių dantų kreiptis į odontologą?

Užsiregistruokite pas odontologą, jei jautrumas yra naujas, staigus, stiprus, stiprėjantis, apima vieną konkretų dantį, tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba nepagerėja naudojant jautriems dantims skirtą pastą ir švelnesnį valymą.

Kreipkitės į odontologą, jei turite:

  • jautrumą tik viename dantyje;
  • skausmą, kuris užsitęsia po karštų ar šaltų gėrimų;
  • jautrumą kandant ar kramtant;
  • matomą skylutę, tamsią dėmę ar nulūžusį kraštą;
  • plombą ar vainikėlį, kuris atrodo laisvas, šiurkštus ar pakitęs;
  • kraujuojančias ar atsitraukusias dantenas;
  • blogą burnos kvapą ar blogą skonį;
  • jautrumą po traumos;
  • jautrumą, kuris pažadina naktį;
  • simptomus, trunkančius ilgiau nei kelias savaites.

Kada jautrumas gali būti skubus?

Jautrūs dantys dažniausiai nėra skubi būklė, tačiau skubios odontologinės pagalbos gali reikėti, jei jautrumas yra rimtesnės problemos dalis.

Skubiai kreipkitės į odontologą, jei jautrumą lydi:

  • stiprus danties skausmas;
  • veido, dantenų ar žandikaulio tinimas;
  • pūliai ties dantimi ar dantenomis;
  • karščiavimas arba bendras blogumas;
  • skausmas, neleidžiantis miegoti;
  • sunku išsižioti;
  • sunku ryti;
  • nulūžęs dantis su stipriu skausmu;
  • greitai blogėjantys simptomai.

Jei tinimas trukdo kvėpuoti, ryti ar kalbėti, plinta į kaklą ar akių sritį, arba jaučiatės labai blogai, skambinkite 112 arba kreipkitės skubios medicinos pagalbos.

Kaip odontologai gydo jautrius dantis?

Odontologas pirmiausia stengiasi nustatyti priežastį. Apžiūros metu gali būti vertinami dantys ir dantenos, dantenų atsitraukimas, įskilimai ar ėduonis, sukandimas, plombos ir vainikėliai. Prireikus atliekamos rentgeno nuotraukos.

Jautrumą mažinančios priemonės

Odontologas gali užtepti jautrumą mažinančių medžiagų, fluorido lako ar kitų apsauginių priemonių ant jautrių vietų. Kai kuriais atvejais rekomenduojama stipresnė fluorido pasta, dantenų linijos defektų padengimas plombine medžiaga arba dantenų ligų gydymas.

Stipresnė fluorido pasta

Jei ėduonies ar jautrumo rizika didesnė, odontologas gali paskirti didesnės fluorido koncentracijos dantų pastą. Ji yra stipresnė nei įprasta pasta ir turėtų būti naudojama tik taip, kaip nurodyta.

Plombavimas ar danties paviršiaus padengimas ties dantenomis

Jei jautrumą sukelia atviras dentinas, nusidėvėjusios vietos ar nedideli defektai ties dantenų linija, odontologas gali padengti tą vietą plombine ar surišamąja medžiaga. Tai gali sumažinti jautrumą ir apsaugoti danties paviršių.

Ėduonies gydymas

Jei jautrumą sukelia ėduonis, dantį gali reikėti plombuoti. Jei ėduonis pasiekė pulpą, gali prireikti kanalų gydymo arba danties šalinimo. Ankstyvas gydymas paprastai yra paprastesnis nei laukimas, kol skausmas taps stiprus.

Įskilimų ar pažeistų plombų taisymas

Įskilęs dantis, nesandari plomba ar lūžusi restauracija gali reikalauti taisymo, plombos keitimo, vainikėlio, kanalų gydymo ar danties šalinimo – priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Įskilimo sukeltas jautrumas dažnai nepraeina vien nuo jautriems dantims skirtos pastos.

Dantenų ligų gydymas

Jei dantenų liga sukelia dantenų atsitraukimą ar atviras šaknis, gydymas gali apimti profesionalią burnos higieną, giluminį valymą, namų priežiūros mokymą ir tolesnę priežiūrą. Dantenų uždegimo gydymas gali sumažinti kraujavimą, pagerinti komfortą ir padėti išvengti tolesnio atsitraukimo.

Kapa nuo dantų griežimo

Jei dantų griežimas sukelia emalio nusidėvėjimą, įskilimus ar dantų apkrovą, individuali naktinė kapa gali apsaugoti dantis. Ji neatkuria jau prarasto emalio, bet gali sumažinti tolesnę žalą.

Jautrūs dantys po balinimo

Laikinas jautrumas yra dažnas dantų balinimo šalutinis poveikis. Jis gali pasireikšti aštriais dilgtelėjimais ar jautrumu šalčiui keliuose dantyse. Dažniausiai jautrumas sumažėja nutraukus balinimą, tačiau jei jis stiprus ar nepraeina, reikėtų pasakyti odontologui.

Nereikėtų tęsti balinimo, jei jaučiate ryškų skausmą. Jautrumas gali būti stipresnis, jei yra negydytas ėduonis, įskilimai, dantenų atsitraukimas ar emalio erozija. Prieš balinimą verta atlikti odontologinę apžiūrą, ypač jei dantys jau jautrūs.

Jautrūs dantys po plombavimo

Lengvas jautrumas po plombavimo gali atsirasti ir dažnai praeina per kelias dienas ar savaites. Dantis buvo gydytas, todėl nervui gali reikėti laiko nusiraminti. Vis dėlto reikėtų susisiekti su odontologu, jei skausmas stiprėja, sukandimas atrodo per aukštas, skauda kramtant, jautrumas labai stiprus arba simptomai nemažėja.

Per aukšta plomba gali dirginti dantį, nes kandant jam tenka per didelis spaudimas. Tokį dalyką odontologas dažnai gali gana paprastai pakoreguoti.

Jautrūs dantys po profesionalios burnos higienos

Po profesionalaus valymo dantys laikinai gali būti jautresni, ypač jei dantų akmenys dengė atvirus šaknų paviršius. Pašalinus akmenis, atviros vietos kurį laiką gali būti labiau juntamos. Gali padėti jautriems dantims skirta pasta ir fluorido priemonės.

Jei jautrumas stiprus, vienpusis arba nepraeina, kreipkitės į odontologą ar burnos higienistą, kad būtų atmestos kitos priežastys.

Jautrūs dantys vaikams

Vaikų dantys taip pat gali būti jautrūs, tačiau vaikai tai gali apibūdinti kaip danties skausmą, „skauda nuo šalto“, nenorą valyti dantų ar tam tikrų maisto produktų vengimą. Priežastys gali būti ėduonis, emalio defektai, naujai išdygę dantys, įskilimai, dantenų sudirginimas ar valymo sunkumai.

Nereikėtų manyti, kad vaiko dantų jautrumas yra nereikšmingas. Vaikų ėduonis gali progresuoti greitai, o pieniniai dantys taip pat svarbūs. Užregistruokite vaiką pas odontologą, jei jis skundžiasi jautrumu, vengia kramtyti viena puse, matomos dėmės ar skylutės, naktį skauda dantį, yra tinimas ar karščiavimas.

Jautrūs dantys nėštumo metu

Nėštumo metu dantenos gali būti labiau linkusios tinti ir kraujuoti, o pykinimas, vėmimas ar refliuksas gali dažniau veikti dantis skrandžio rūgštimis. Tai gali didinti dantų jautrumą. Burnos sveikatos priežiūra nėštumo metu yra svarbi. Pasakykite odontologui, kad esate nėščia, kad jis galėtų parinkti tinkamą ir saugų gydymą bei skausmo malšinimo būdus.

Ar jautrius dantis galima visiškai išgydyti?

Kartais – taip. Jei jautrumą sukėlė laikinas sudirginimas, neseniai atliktas balinimas, lengvai atsidengęs dentinas ar netinkama valymo technika, jis gali gerokai sumažėti naudojant tinkamą pastą, fluoridą, pakeitus mitybos įpročius ir valant švelniau.

Jei jautrumą sukelia dantenų atsitraukimas, atvira šaknis gali likti pažeidžiamesnė, tačiau simptomus dažnai galima kontroliuoti. Jei jautrumą sukelia ėduonis, įskilimai, infekcija ar pažeistos restauracijos, jis paprastai visiškai nepraeis, kol nebus išgydyta pagrindinė problema.

Kaip išvengti jautrių dantų?

Prevencija orientuota į emalio apsaugą, dantenų atsitraukimo mažinimą, ėduonies rizikos kontrolę ir nereikalingo dantų dėvėjimosi vengimą.

  • Valykite dantis du kartus per dieną fluorido turinčia pasta.
  • Po valymo išspjaukite pastos perteklių, bet stipriai neskalaukite burnos vandeniu.
  • Valykite švelniai ir nešveiskite per stipriai.
  • Kasdien valykite tarpdančius.
  • Ribokite dažną rūgščių gėrimų vartojimą, pavyzdžiui, gazuotus gėrimus, sultis ir sportinius gėrimus.
  • Nevalykite dantų iškart po rūgštaus maisto ar gėrimų.
  • Mažinkite dažno cukraus vartojimą.
  • Kreipkitės patarimo dėl refliukso, dažno vėmimo ar burnos sausumo.
  • Pasitarkite dėl naktinės kapos, jei griežiate ar stipriai sukandate dantis.
  • Reguliariai lankykitės pas odontologą pagal individualią riziką ir specialisto rekomendacijas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie jautrius dantis

Kodėl dantys staiga tapo jautrūs?

Staigus jautrumas gali atsirasti dėl įskilusio danties, ėduonies, dantenų atsitraukimo, neseniai atlikto odontologinio gydymo, balinimo, rūgščių erozijos, dantų griežimo ar pažeistos plombos. Jei jautrus vienas dantis, jautrumas stiprus arba nepraeina, reikėtų kreiptis į odontologą.

Ar jautrūs dantys gali reikšti ėduonį?

Taip. Jautrumas saldžiam, šaltam ar karštam maistui gali būti ėduonies požymis, ypač jei jis apima vieną dantį, matoma skylutė, tamsi dėmė ar stringa maistas. Odontologas gali patikrinti, ar yra ėduonis.

Kokia dantų pasta geriausia jautriems dantims?

Yra kelių rūšių pastų jautriems dantims. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo jautrumo priežasties ir nuo to, ar turite ėduonies riziką, dantenų atsitraukimą ar emalio eroziją. Naudokite ją du kartus per dieną kelias savaites ir pasitarkite su odontologu ar vaistininku, jei nežinote, ką rinktis.

Per kiek laiko pradeda veikti jautriems dantims skirta pasta?

Dažniausiai aiškesnis pagerėjimas pajuntamas po kelių savaičių reguliaraus naudojimo. Kai kurie žmonės palengvėjimą pajunta greičiau, tačiau stiprus, staigus, vienpusis ar nuolatinis jautrumas turėtų būti patikrintas, o ne gydomas vien pasta.

Ar po jautriems dantims skirtos pastos reikia skalauti burną?

Dažniausiai geriau išspjauti pastos perteklių ir stipriai neskalauti burnos vandeniu. Taip fluoridas ir jautrumą mažinančios medžiagos ilgiau lieka ant dantų.

Ar dantenos gali ataugti ir panaikinti jautrumą?

Atsitraukusios dantenos paprastai savaime neatauga. Tačiau jautrumą dėl dantenų atsitraukimo dažnai galima sumažinti jautriems dantims skirta pasta, fluoridu, danties paviršiaus padengimu, geresne valymo technika ir dantenų ligų gydymu. Kai kuriais atvejais gali reikėti specializuoto dantenų gydymo.

Ar dantų griežimas gali sukelti jautrumą?

Taip. Griežimas ar stiprus sukandimas gali dėvėti emalį, sukelti smulkius įtrūkimus, apkrauti danties raištį ir lemti jautrumą. Rytinis žandikaulio skausmas, galvos skausmai ir nudilę dantų kraštai yra dažni požymiai.

Kodėl dantis skauda nuo šalto vandens?

Jautrumą šalčiui gali sukelti atviras dentinas, dantenų atsitraukimas, emalio nusidėvėjimas, ėduonis, įskilimas ar neseniai atliktas plombavimas. Trumpas kelių dantų jautrumas paprastai kelia mažiau nerimo nei užsitęsęs skausmas viename dantyje.

Kodėl dantis skauda nuo karštų gėrimų?

Jautrumas karščiui kartais gali rodyti gilesnį nervo dirginimą, ypač jei skausmas užsitęsia. Jei nuo karštų gėrimų skauda vieną dantį arba skausmas pažadina naktį, kreipkitės į odontologą kuo greičiau.

Ar burnos skalavimo skystis gali padėti jautriems dantims?

Kai kurie fluorido turintys skalavimo skysčiai gali padėti stiprinti emalį, tačiau jie nėra jautrumo gydymo pagrindas. Venkite labai stiprių ar alkoholio turinčių skalavimo skysčių, jei jie graužia ar stiprina simptomus. Fluorido skalavimo skystį geriau naudoti kitu metu nei dantų valymas, kad nenuplautumėte pastos fluorido.

Ar jautrūs dantys yra skubi būklė?

Dažniausiai ne, tačiau skubios pagalbos reikia, jei jautrumą lydi stiprus danties skausmas, tinimas, pūliai, karščiavimas, sunkumas išsižioti, sunkumas ryti ar bendras blogumas. Tokie simptomai gali rodyti infekciją.

Ką daryti su jautriais dantimis

Jautrūs dantys dažnai atsiranda dėl atviro dentino, emalio nusidėvėjimo ar dantenų atsitraukimo, tačiau jie taip pat gali signalizuoti apie ėduonį, įskilimus, pažeistas plombas, dantenų ligas ar infekciją. Svarbus jautrumo pobūdis. Trumpas kelių dantų jautrumas gali būti valdomas jautriems dantims skirta pasta ir prevencinėmis priemonėmis. Staigus, stiprus, vieno danties ar užsitęsęs jautrumas turi būti įvertintas odontologo.

Valykite dantis švelniai fluorido turinčia pasta, nuosekliai naudokite jautriems dantims skirtą pastą, valykite tarpdančius, mažinkite rūgščių ir saldžių produktų poveikį ir nevalykite dantų iškart po rūgštaus maisto ar gėrimų. Kreipkitės į odontologą, jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, apima vieną dantį, stiprėja arba kartu pasireiškia skausmas, dantenų kraujavimas, tinimas ar blogas skonis burnoje.

Šis straipsnis skirtas bendrai informacijai ir nepakeičia profesionalios odontologo ar gydytojo konsultacijos. Jei jaučiate stiprų skausmą, tinimą, karščiavimą, pūlius, sunku ryti ar kvėpuoti, arba jaučiatės labai blogai, kreipkitės skubios pagalbos.

Taip pat gali būti aktualu